Senoji Kauno marių prieplauka

Atvykę prie Kauno marių nuo miesto pusės pirmiausia pasieksite prieplauką. Pajutę  pakrantės gaivą galite pasirinkti – sėsti į vieną iš laivų ir plaukti grožėtis įspūdingais peizažais ar likti krante, keliauti į paplūdimį, Pažaislio vienuolyną. Abiem atvejais pabėgimas nuo miesto šurmulio garantuotas. 

Šiltuoju metų laiku, nuo gegužės iki rugsėjo, o kartais, jei šilta, net iki spalio, laivai plukdo pasižvalgyti po marias iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Savaitgaliais galima nukeliauti į Rumšiškes ar net Birštoną. Plaukusieji pirmąkart nustemba, kiek daug grožio galima išvysti per kelias valandas: Mergakalnio atodanga, Kadagių slėnis, paukščių salos, piliakalniai, besileidžianti saulė virš Pažaislio vienuolyno – tai tik sąrašo pradžia. Laivų kapitonai smagiai pasakoja, kaip pasikeitė kraštovaizdis pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, apie kaimus, likusius po vandeniu, pavojingas akmenuotas rėvas Nemuno senvagėje, vadinamas „Velnio tiltu“. Nors Kauno marių baseinas užsipildė vandeniu tik 1959 m., laivininkystės Nemunu ir pakrančių pilių istorija siekia net kelis tūkstantmečius. Užtvenkus Nemuną pradėjo formuotis naujas pakrančių kraštovaizdis, kuris vis dar keičiasi.

Jei nusprendėte pasižvalgyti po marias nuo kranto, prieplaukoje galite išvysti laivus, kurie čia ir žiemoja. Kauno hidroelektrinės pusėje krantas apaugęs klevais ir kiekvieną rudenį nusidažo auksu. Kitapus marių galima pamatyti Vieškūnų piliakalnį. Todėl ši pakrantė jau ne vienerius metus yra viena iš populiariausių fotosesijų vietų Kaune. Prieplauka pastatyta čia praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuo metu mariomis ir Nemunu vyko aktyvi laivyba. Baigiantis sovietmečiui laivininkystė mariose apmirė, tačiau XXI amžiuje vėl atsigavo.

Prieplauką pasiekti patogu automobiliu (yra stovėjimo aikštelė), dviračiais, viešuoju transportu.