Darsūniškio miestelio vartai

„Darsūniškio miestelis tarp vartų pastatytas, kad globoje šventųjų be gaisro auštų rytas“. Šios paprastutės eilės miesteliui, iš dalies arba visiškai sudegintam bent aštuonis kartus, turi ypatingą reikšmę.

Treji vartai – koplytėlės, skirtos šv. Jurgiui, šv. Kazimierui ir šv. Agotai (saugančiai tikinčiųjų namus nuo gaisro), pastatytos ties pagrindiniais įvažiavimais į Darsūniškį iš Kruonio, Kaišiadorių ir Jiezno.

Šiandienos Darsūniškis - pamėgtas žvejų, apie 300 gyventojų turintis miestelis, įsikūręs dešiniajame Nemuno krante. Atvykusieji aplanko buvusios pilies vietą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Darsūniškio akmenį ir atsigeria iš Liutikos mineralinio vandens šaltinio. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Darsūniškyje buvo žydų getas, dalis jų sušaudyta Darsūniškio žydų kapinėse.

Tačiau mažai kas žino, kad miestelio istorija įvykių gausa ir svarba nė kiek nenusileidžia didmiesčiui. Miestelio teritorijoje rastos dvi akmens amžiaus gyvenvietės. Pirmąkart Darsūniškis paminėtas 1372 m. Vygando kronikoje, kuomet Instenburgo komtūras netikėtai užpuolė Darsūniškio (Dirsunen) pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių. Po dešimties metų pilis vėl liepsnojo lietuviams ginantis nuo pirmąkart Lietuvoje kryžiuočių panaudotos artilerijos (bombardų). Nuo XVII a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Darsūniškis visiškai sudegintas dar bent šešis kartus.

Darsūniškio pilyje lankėsi didieji kunigaikščiai- Vytautas ir Jogaila. Miestelį valdė įtakingiausi LDK didikai: Jonas Goštautas, Oginskių dinastija. 1486 m. Darsūniškis rašytiniuose šaltiniuose pavadintas miestu, kuriam Magdeburgo teisės suteiktos du kartus:  valdant didžiajam kunigaikščiui Kazimierui XVI a. ir atgautos 1791 m.- 1794 m. Tada ir pastatyti dveji vartai ant pagrindinių kelių – šv. Agotos ir šv. Kazimiero. Tretieji, šv. Jurgio vartai, pastatyti 1910 m. Visi jie buvo nugriauti 1963 m., o jų liekanos suverstos į Nemuną.

Vartai atstatyti 1990 m. rugpjūčio 11 d. Į juos sugrąžintos skulptūros ir paveikslas, netikėtai surasti tuometiniame Lietuvos TSR ateizmo muziejuje Vilniuje.